Home About
Na COVID-19 sa bau vakadredretaka dina na nodra bula ni veisiga eso na gonevuli ni Pasifika kei na nodra vuvale, e vakaleqa talega na ituvaki ni nodra bula kei na nodra vakaitavi ena vuli.

Pacific Education Support Fund

E vuqa na ilawalawa ena veitikotiko kei ira na dausolika ni Pasifika era sa cakacaka tiko mera tokoni ira na gonevuli ni Pasifika kei na matavuvale mera vakaitavi ena vuli donuya na gauna e vakacagau tiko kina na veivuke ni veivakaleqai ni COVID-19, me vakadeitaka tale ga nira na rawata na gonevuli ni Pasifika na veiqaravi kei na veitokoni era gadreva.

Na Pacific Education Support Fund sa vakarautaki tu me baleti ira na dauveiqaravi ni itikotiko raraba, ilawalawa kei na isoqosoqo me veivuke ena veituvaki e vauca na vuli kei na ivakarau ni bula e basika/se mai veivakaleqai kina na COVID-19. Na gagadre ni veika vakavuli e vakaibalebaletaka na gagadre kei na veitokoni e vinakati me rawa kina vei ira na gonevuli ni Pasifika mera vakaitavi ena vuli e vakaibalebale. Oqo e okati kina na tokoni ni bula vakacegu kei na uqeti ni veimaliwai e vakainaki. Na ivakaraitaki eso e rawa ni okati tale ga kina:

  • Na kena uqeti na nodra veimaliwai na matavuvale ena Pasifika kei na vanua ni vuli ena kena vakabulabulataki na veikilai kei na nodra tokoni na matavuvale kei ira na vuli mera veisemati tale.
  • Na nodra semati na vuli kei na matavuvale ena Pasifika vata kei na veiqaravi dodonu e vakarautaka na veitokoni me baleta na gagadre ni vuli, me vaka na nodra rawa ni vuli ena dua na vanua, nodra rawata na veivuke mera vuli tiko ga kei na sala ni veituberi.
  • Na tokoni ni lesu ki koronivuli se veivanua ni muri vuli kei na vakasaqarai ni vuli e veiganiti kei na veituberi tale eso.
  • Na kena tokoni na tikovi wasoma ni vuli kei na cakacaka vata kei ira na gonevuli ni Pasifika.

Na Pacific Education Support Fund e tiki ni COVID-19 Response and Recovery Fund qai vakayagataka e $39.7 na milioni ena loma ni va na yabaki (2020/21 ina 2023/24) me na veitokoni vei ira na vuli kei na matavuvale ena Pasifika mera rawa ni vuli.

Na itukutuku me baleta na ivakatagedegede eso me rawati kina na veika qo kei na fomu ni kerekere e rawa ni kune eke.

iLavo Vakarautaki (iVotavota ni iWasewase)

Ena vakarautaki e $6m ena lima na veiyasana ena 2021/22. E sega ni yalani na levu ni ilavo e rawa ni kerei, ia e dodonu me tiko ena loma ni ituvatuva ni ilavo vakadonui e lavaki na nomu yasana. Sa veisoliyaki na ilavo, me vakaoqo:

  • $4 na milioni vei Okaladi
  • $344,000 vei Waikato
  • $211,000 vei Hawke’s Bay-Tairāwhiti
  • $941,000 vei Wellington
  • $484,000 vei Canterbury kei Chatham Islands

Na iwasewase ni ilavo e vakarautaki i Okaladi e vakaraitaka na iwiliwili levu ni gonevuli ni Pasifika ena yasana oya kei na veiveisau ni iVakatagedegede ni qaqarauni ni COVID-19. Na lima na veiyasana e tiko kina e dua na iwase levu ni iwiliwili ni gonevuli ni Pasifika, qo ni vakatauvatani kei na iwiliwili taucoko ni gonevuli ni Pasifika – wili kina na ituvaki ni veivakaduidutaki ena iwasewase.

Veika mo okati kina

Me kerei na veivakailavotaki, qo eso na ivakatagedegede me yacovi rawa:

  • Mo na dua na ilawalawa ni itikotiko raraba/isoqosoqo, ilawalawa ni Lotu se tabana ni veiqaravi raraba e tiko ena veiyasana ni vuli oqo: Okaladi, Waikato, Hawke’s Bay-Tairāwhiti, Wellington se Canterbury kei Chatham Islands
  • Na nomu ilawalawa e dua na kabani vakalawa ka tiko e dua na kena akaude ni baqe ena yaca ni bisinisi vakalawa
  • O iko, kei ira na lewe ni nomu ilawalawa, era lewe ni vanua e Niusiladi se lewe ni vanua tudei ka vakaitikotiko e Niusiladi
  • Ena tuvanaki qai vakayacori na nomu cakacaka ena dua vei ira na lima na veiyasana ka tukuni mai cake ka na tokoni ira na vuli kei na matavuvale ka lako mai na Pasifika me rawata na veiqaravi kei na veitokoni, ra qai vakaitavi ena vuli
  • Na veika e rawati kei na iyaya ni veivuke e rawati ena vuku veivakailavotaki ena soli wale vei ira na gonevuli ni Pasifika kei na nodra matavuvale
  • Na nomu ilawalawa e sega ni okati ena dua na ka vakailavo, vakalawa se so tale na ka (me vaka na beqaravu, veilewai kei na so tale.)

O ira na dauveiqaravi era konitaraki tiko kei na Tabacakacaka kei ira na dauveiqaravi e sega ni konitaraki tiko kei na Tabacakacaka e rawa nira vola ruarua nodra kerekere.

O ira na dauveiqaravi era gugumatua ena kena rawati na veivuke vakailavo ni 2020/21 sa rawa nira kerekere tale. E tiki ni ituvatuva na kena vakadikevi na veika o sa mai rawata ena imatai ni wavoki. Sa na gadrevi mo na vakarautaka na veika matailalai ena veivakailavotaki o sa ciqoma ena fomu ni kerekere.

E rawa ni o kerea na veivuke vakailavo me tomani se tara cake na veika o cakava tiko ena gauna oqo. Sa na gadrevi mo na vakarautaka na itukutuku ni veivuke vakailavo o sa taura me baleta nomu cakacaka ena ivola kerekere.

E rawa walega ni o vakauta e dua na kerekere ena dua na vanua me ulu ni kerekere ni Support Fund. Ke o dua na itokani veitokoni se itokani vakabisinisi o rawa ni vakaitavi ena vica na kerekere; Ia, o ira na dauveivakarautaki ena sega ni rawa nira kerea vakaveitaravi ena dua na yasana mera ulu ni veiqaravi/lawalawa ni dua na cakacaka.

Na Pacific Education Support Fund ena sega ni tokona na veika oqo: 

  • Na veiqaravi ni muri vuli, koronivuli kei na isoqosoqo ni vuli torocake era na sega ni rawata na veivuke vakailavo ni Pacific Education Support Fund ia e rawa ga nira vukei ena Pacific Education Innovation Fund, eke.
  • Na veiqaravi ni muri vuli, koronivuli kei na vuli torocake era sa vakailavotaki oti ena veika mera vakayacora (veiqaravi era vakayacora vakatabakidua na veivanua ni muri vuli, koronivuli kei na veivanua ni vuli torocake).
  • Na cakacaka ni veiqaravi e rawati kina na tubu/se dua na ka e vakayacori me rawati kina na ilavo vei ira na dauveiqaravi, me kena ivakaraitaki na vakayagataki ni veivuke vakailavo me rawati kina eso tale ni veitokoni.
  • Na veika e sega ni lakolako vata kei na veika me vakaliuci ena veivakailavotaki.
  • Na Porokaramu kei na veiqaravi e vakayacori tiko ena so tale na matanitu, okati kina na veivanua e rurugi e Niusiladi.
  • Na iyaya ni cakacaka se vakayagataki ilavo ena veiqaravi.
    • Ena sega ni vakailavotaki na iyaya ni cakacaka; ena vakatau sara ga ena Tabacakacaka ni Vuli ke via vakatara na lisitaki ni veika yaga (me vaka na laptop).
  • Gade i vanua tani.

iDusidusi ni veiqaravi

O ira na kerekere era na dikevi ena veika oqo:

  • Na sala erau veisemati kina na ivola kerekere kei na inaki ni Veivakailavotaki
  • Na ivakadinadina ni cakacaka e sa vakaceguya tiko na veika era gadreva na gonevuli ni Pasifika me raica tale ni vakayacori na gagadre ni vuli eso e basika mai se vakaleqai ena COVID-19
  • iVakadinadina ni veika o rawata/rawa mo cakava na cakacaka sa vakaturi tiko
  • Tiko na veigacagaca eso me veivuke ena nomu vakarabailevutaka nodra kilaka kei na ka era rawa ni cakava na gonevuli ni Pasifika kei na nodra matavuvale

Keitou kauaitaka na:

  • Veika ena rawati ena nomu cakacaka, okati kina na veika yaga ena vakayacora vei ira na gonevuli ena Pasifika kei na nodra matavuvale
  • Na sala ena vakaceguya kina na nodra gagadre vakavuli na gonevuli ni Pasifika kei na veimatavuvale
  • O cei o ira na gonevuli kei na matavuvale ena tokona na nomu cakacaka
  • E vica na na levu ni ilavo o vakasaqara tiko

Vakadikevi kei na ripotaki

Sa namaki mo ripotetaka na toso ni nomu cakacaka. Ena vakarautaki e levu tale na itukutuku ena ripotetaki ni veika ena gadrevi vei ira na sa rawata na veivuke.

Additional Information